Ankstyvą kovo 4d. rytą lėktuvas pakilo iš Vilniaus oro uosto Portugalijos link. Į trečiąjį Comenius daugiašalės partnerystės vizitą Aveiro mieste Portugalijoje išsiruošė dvi mūsų mokyklos dešimtokės – Rūta Turcinavičiūtė ir Kristina Lavrukevičiūtė. Mokines lydėjo anglų kalbos mokytoja Jurgita Arbutavičienė.

Atskridus į Portą laikrodžius teko atsukti dviem valandomis atgal. Mus, keliauninkes, pasitiko modernus Porto oro uostas, o veidą paglostė  maloni šiluma. Kartu su ispanų grupe sėdome į metro ir patraukėme į Porto miesto centrą. Čia vaikštinėjome upės pakrante, gėrėjomės 352 m geležinkelio tiltu Ponte de D.Maria Pia, pastatytu 1877, kurį suprojektavo garsusis Gustavas Eifelis. Galiausiai pakilome funikulieriumi virš miesto. Čia atsivėrė nuostabi Porto panorama. Papietavome vietinėje kavinukėje ant Duero upės kranto. Po pietų traukiniu daugiau negu valandą bildėjome Aveiro link. Pro langą skriejo kvapą gniaužiantys vaizdai – Atlanto vandenyno pakrantė su tamsiomis kopomis, kaimeliai, degantys citrinmedžių ir apelsinmedžių spalvomis. Atvykus į Aveiro traukinių stotį mūsų jau laukė šeimos.

Kelionė buvo sėkminga ir pilna įspūdžių.

Mokykla Escola Secundaria da Gafanha da Nazare, į kurią pirmadienio rytą rinkosi projekto dalyviai, nuo Aveiro nutolusi 5-6 kilometrus. Tik įžengus į mokyklos kiemą, akį patraukė išrikiuoti dviračiai, kuriais į mokyklą atvyksta mokiniai. Vestibiulyje atvykusiųjų dėmesį patraukė stendai su pasveikinimu „Sveiki atvykę“ įvairiomis kalbomis, taip pat stendai su nuotraukomis iš vizitų Lietuvoje ir Italijoje. Vestibiulį puošė šalių dalyvių vėliavos. Šiltas šeimininkų dėmesys buvo itin malonus. Dalyviai, lydimi koordinatorių Helenos Silvos bei Ivon,  ir kitų kolegių, apžiūrėjo mokyklos klases, biblioteką. Bibliotekoje buvo surengta medžiagos (knygų, lankstinukų, atvirukų ir kt.) ir suvenyrų apie šalis paroda. Portugalo mokinio David‘o tėtis pristatė laivų modelių ir navigacijai skirtų įrenginių parodą. Buvo smalsu pasimatuoti žvejų storos odos „septynmylius“ batus.

Koordinatorė Helena suskirstė mokinius į daugiatautes grupes bei paskyrė užduotis, kurias mokiniai turėtų atlikti bekeliaudami iki penktadienio. Užduotys orientuotos į Portugalija kaip šimtmečių atradimų kraštą.

Vėliau projekto dalyviams buvo pasiūlyta pasivaišinti saldumynais ir apelsinų sultimis, kurias patiekė mokiniai, būsimi padavėjai (šioje mokykloje mokiniai gali įgyti barmeno profesiją pagal vieną iš mokymo programų). Pasivaišinę dalyviai demonstravo bei stebėjo pristatymus iš Vocopisano miestelio Italijoje.

Priešpiečiauta erdvioje mokyklos valgykloje. Vėliau mokiniai suskubo pažaisti prie stalo futbolo stalų, pastatytų valgyklos kieme. Mokytojai mėgavosi kava saulės atokaitoje. Kieme jau skleidėsi vyšnių žiedai, žydėjo magnolijos.

Po pietų užsakytu autobusu patraukėme Barra švyturio, esančio ant vandenyno kranto, link. Švyturys statytas 1885-1893m. ir tebeveikia iki šiol. Tai aukščiausias švyturys Portugalijoje (62 m.) ir trečiasis pagal aukštį pasaulyje. Į švyturio viršūnę veda 271 metaliniai laipteliai ir dar keliolika medinių. Iš viršaus atsiveria nuostabi panorama – vandenynas ir kopos, lagūna ir namukai čerpiniais stogais. Švyturio šviesa matoma 48 km atstumu. Visi mėgavosi saulės ir vėjo voniomis, o nulipę žemyn neatsispyrė pagundai pabraidyti vandenyno bangose.

Vėliau keliauninkai patraukė Costa Nova link, nutolusios 11 km nuo Aveiro. Tai pakrantė, aptūpta dryžuotų namelių, kurie daro šią vietą išskirtine. Costa Nova – buvęs žvejų kaimelis. Dabar tai gausiai turistų lankoma vieta, kurioje knibžda suvenyrų parduotuvėlių bei kavinių, siūlančių išskirtinių saldumynų su šviežiais vaisiai ir uogomis. Šalia Atlanto vandenynas ir tamsios kopos. Takeliai per kopas pėstiesiems įrengti maždaug 40-50 centimetrų nuo žemės, kad turistai padarytų kuo mažiau žalos kopoms ir augalams.

   Pakeliui į Aveiro lagūną pasiplaukioti baidarėmis stebėjome vietinių gyventojų namus ir kiemus. Moterys mokytojos apžiūrinėjo darželius. Beveik prie kiekvieno namo auginamas apelsinmedis, krūmai svyra nuo kamelijų žiedų, vazonai lūžta nuo orchidėjų ir frezijų. Gyventojų nameliai apklijuoti keraminėmis plytelėmis. Vienos jų dekoruotos geometriniais raštais, kitos sudėtos į prasmingą paveikslą, vaizduojantį Biblijinius motyvus arba su jūra susijusias veiklas. Prie namų auginami vaisiais aplipę apelsinmedžiai arba citrinmedžiai. Daržuose, kurių dirvožemis tik baltas smėlis, auginami kopūstai, kurių lapai išsidėstę ant ištįsusio stiebo.

Mokytojams ir mokiniams buvo pasiūlyta pasiplaukioti baidarėmis. Dalyviai iš anksto buvo perspėti atsivežti šlepetes ir šortus. Mokiai ėmėsi šios veiklos su entuziazmu. Nedrąsesni lipo į laivelį. Dar kiti klaupėsi ant plausto ir bandė irstytis. Visi vilkėjo liemenes. Organizuojant šią veiklą daug padėjo mokyklos kūno kultūros mokytoja Ines. Pasiplaukiojimas baidarėmis – mėgstamas portugalų poilsis.

Po priešpiečių erdvioje mokyklos valgykloje autobusas su projekto dalyviais pasuko link Ilhavo. Moderniame Ilhavo Jūrų muziejuje gidė pasiūlė visiems sulipti į originalaus dydžio žvejų laivą, kuriame papasakojo apie portugalų žvejybos ypatumus ir naudotus įrankius, pavyzdžiui kablių virtinę menkėms gaudyti. Laivo dugne buvo laikoma išvalyta menkė, kuri čia druskoje išgulėdavo daugybę dienų. Muziejuje taip pat apžiūrėjome žvejybinių ir kelionių laivų modelius, navigacijos įrenginius, kriauklių kolekcijas. Buvo ir keletas originalaus dydžio laivelių gyvuliams ir druskai lagūnoje gabenti.

Paskutinė šios dienos aplankyta vieta – Vista Alegre portugališko porceliano ir keramikos fabrikas. 1815 m. įkūrus fabriką, jo savininkai tik nujautė kaip gaminamas porcelianas, bet tikslių sudedamųjų dalių nežinojo. Tad ekspozicijoje matyti visas fabriko nueitas kelias nuo keramikos, stiklo iki ploniausio porceliano dirbinių. Prie muziejaus veikia brangi, daugiausia kolekcininkams ir pasiturintiems skirta porceliano dirbinių parduotuvė ir mažesnė gaminių parduotuvė iš stiklo ir keramikos, pagamintos šiame fabrike.

  Pakeliui į sostinę užsukome į Obidos miestelį. Pavadinimas “obidos” kildinamas iš lotyniško oppidum, kuris reiškia įtvirtintas miestas. Šį miestą – tvirtovę įkūrė romėnai. Tai pilis ir visą miestelį juosianti gynybinė siena. Liepą pilyje vyksta Viduramžių mugė, kur dvi savaites turistai gali stebėti viduramžių pasirodymus, pirklių bei kunigaikščių eisenas, arklių ir besikaunančių kunigaikščių pasirodymus, apsipirkti vietinėse rankdarbių parduotuvėlėse, kurios garsėja tekstile, dirbiniais iš kamštinės medžiagos ir keramikos. Obidos – jaukus storų sienų apsuptas miestelis su baltutėliais namais. Jis  taip pat garsėja  kiekvienais metais rengiamu šokolado festivaliu. Dalyviai mielai pasivaikščiojo gynybine siena, juosiančia miestelį. Iš viršaus vėrėsi raudonų čerpių stogų panorama, o tolumoje kiek akis užmatė plytėjo vynuogynai.

Pabuvoję nuostabaus grožio miestelyje ir papietavę vietinės mokyklos valgykloje,  toliau tęsėme savo kelionę. Pirmoji vieta, aplankyta sostinėje – Lisabonos okeanariumas. Oceanario de Lisboa yra antras pagal dydį pasaulyje okeanariumas. Jame yra akvariumas, kuriame telpa tiek vandens, kiek telpa keturiuose olimpiniuose plaukimo baseinuose. Tai per 200 skirtingų rūšių jūrų gyvūnų ir augalų namai. Tai tarsi vandens pasaulis perkeltas į sausumą. Čia galite pamatyti Ramiojo, Indijos, Arkties bei Atlanto vandenynų gyventojus. Pasigrožėję neapsakomo dydžio akvariumu ir jame esančiu įvairiausių rūšių žuvimis patraukėme į okenariumo suvenyrų parduotuvę kur nusipirkom nuotaikingų sevenyrų. Nakvynei apsistojome ‚‚Youth Hostel‘‘ – jaunimo viešbutyje. Įsikūrėme jaukiame viešbutyje ir gavome laisvo laiko, tad visi mokiniai ėjome į prekybos centrą, kuriame vieni valgė, kiti apsipirkinėjo, likę mokiniai tiesiog gerai leido laiką su draugais. Grįžę į viešbutį susirinkome kambariuose ir žaidėme žaidimus, bendravome, domėjomės vieni kitais. Diena buvo nuostabi, nepakartojama, pilna įspūdžių. Per šią dieną dar geriau susibičiuliavome su Comenius dalyviais.

Aprašymą rengė 10a klasės mokinė Rūta Turcinavičiūtė. Aprašymą papildė mokytoja Jurgita Arbutavičienė

Pabudę jaunimo namuose, papusryčiavome. Pasisotinę patraukėme aplankyti dar keleto  įžymių Lisabonos vietų.

Pirmoji vieta – įspūdingo grožio buvęs vienuolynas, dabar muziejus, kurio architektūroje susipynę gotikos ir renesanso stiliai. Tai šv.Jeronimo vienuolynas (Jeronimos Monastery). Pavadinimą vienuolynas gavo keliais šimtmečiais vėliau vienuolio Jeronimo, išvertusio Bibliją į Lotynų kalbą, garbei. Šis vienuolynas buvo pastatytas 1459m. Įdomu tai, kad vienuolyno statyba buvo finansuojama iš mokesčių, surinktų ir tuomet klestėjusios prekybos prieskoniais. Vienuolyno fasadas yra gausiai išpuoštas raižiniais, įmantriais ornamentais taip vadinamu manueline staliumi, įtakotu portugalų keliautojų patirtimi.

Antroji, ne mažiau nuostabi vieta – tai Belem bokštas (Torre Belem). Šis paminklas pastatytas pagal architekto Francisco de Arruda sumanymą. Bokšte yra garsi XVIIIa. Mergelės ir Dievo Motinos, laikančios kūdikį, statula. Prieiga prie bokšto yra įdomi dėl perėjimo, kurį sudaro pakeliamas tiltas ir tvirtovė. Iš terasos atsiverčia puikus vaizdas į upę ir vakarinę Lisaboną.

Paskutinioji mūsų dienos stotelė – Batalha vienuolynas (Batalha Monastery). Tai viduramžių meno paminklas. Iš XVa. portugalų įgytos galios, viešpataujant Henrikui Jūrininkui, išliko tik praeities puikybės vizija. Tačiau išliko visos koplyčios, kurias jis pastatė šiame vienuolyne.

Aplankę paskutinįjį paminklą keliavome į Aveiro pas savo šeimas. Šeimose gavome gausias bei labai skanias vakarienes, žaidėme bei leidome vakarą kartu.

Ši diena buvo tikrai puiki. Mane sužavėjo kiekvieno pastato architektūra, istorija. Visi šie paminklai, muziejai skatina mane gilintis į kitų šalių istorijas, kalbas. Oras taip pat mus lepino. Tai buvo pilna įspūdžių diena.

Aprašymą rengė 10a klasės mokinė Kristina Lavrukevičiūtė. Aprašymą papildė mokytoja Jurgita Arbutavičienė

     Susirinkę į mokyklą mokiniai gavo užduotį apibendrinti savo stebėjimus ir tyrinėjimus paskirta tema ir tokiu būdu grupelėje sukurti pristatymus (pristatymai bus demonstruojami kitame Comenius susitikime, kuris vyks gegužę  Katalonijoje). Tuo tarpu mokytojai aptarė vizito sėkmę, rezultatus ir detales būsimam susitikimui Katalonijoje bibliotekoje vykusiame mokytojų susirinkime.

Po pietų visiems dalyviams buvo pasiūlyta pasiplaukioti po Aveiro kanalus portugališka valtele moliceiro. Dėl kanalų sistemos ir grakščių tiltelių virš jų Aveiro dar vadinamas „portugališkąja Venecija“. Moliceiro vairininkas visiems padainavo portugališką dainelę, o gidė papasakojo apie pro šalį slenkančius vaizdus, pastatus ir jų paskirtį. Keliauninkai mojo praeiviams ant tiltelių, o praeiviai šypsojosi mums.

Vakare mokykla dalyvius pasitiko šventiškai nusiteikusi: rinkosi muzikantai, akį traukė padengti stalai, šen ir ten būriavosi tėveliai. Vakaras su portugališkomis dainomis ir šokiais sumanytas padėkoti šeimoms už šiltą užsienio mokinių priėmimą, rūpinimąsi jais visą savaitę. Tėvai ir mokytojai grojo portugališkas melodijas ir dainavo dainas, kurios priminė vyrų – moterų dialogus. Prie linksmybių prisidėjo ir graikų mokytojai bei mokiniai pagrodami graikiškų melodijų ir sušokdami ugningą graikišką šokį. Šiek tiek šiaurietiškos nuotaikos ir kitokių ritmų įnešė Latvijos mokiniai, pademonstravę latvių liaudies šokį. Visi vaišinosi portugališka daržovių sriuba bei saldžiais pudingais, gaivinosi gėrimais. Vakarone visi liko be galo patenkinti. Užsienio mokytojai dėkojo šeimoms ir mokyklos direktorei Maria Eugenia Martins Pinheiro bei vizito metu talkinusiems mokytojams už puikiai organizuotą susitikimą bei šiltą, nuoširdų priėmimą.

   Šiltą šeštadienio rytą mokytojai būriavosi prie viešbučio Aveiro Palace, kur jų laukė gidė. Ekskursijo tema – Art Nouveau stilius Aveiro mieste. Čia ekskursijos dalyviai apsilankė Art Nouveau muziejuje, kur visus sužavėjo mechaninis pianinas, savaime grojantis prieš tai iš peties pamynus pedalus. Pasak gidės, šio stiliaus menininkai įkvėpimo sėmęsi iš gamtos. Minėto stiliaus meno dirbiniuose vyrauja švelnios lenktos linijos, pvz. atkartojančios balandžio sparnų trajektoriją jiems plazdant; balkonai, papuošti gėlėmis ir pan. Pavadinimą Art Nouveau gavo nuo parduotuvės, kurią 1895 m. Paryžiuje atidarė japonų meno leidėjas Samuelis Bingas (Italijoje jis vadinamas Liberty stiliumi, o Vokietijoje ir Skandinavijoje žinomas Jaunimo stiliaus vardu. Art Nouveau pasiekė savo populiarumą 1900 m.

Tuoj po ekskursijos tarpusavyje atsisveikinę šalių mokytojai pasuko Aveiro geležinkelio stoties link, kur jų laukė mokiniai, pasiruošę kelionei namo. Dauguma patraukė į Porto. Kitą diena iš Porto oro uosto laukė kelionė į savo šalis.

  Praleidusi naktį viešbutyje Porte, Lietuvos komanda lėkė oro uosto link. Lėktuvas į Ftankfurtą turėjo pakilti 6 val. ryte. Buvo sunku išsiskirti su šalimi, kurią įsimylėjome tik atvykę; kuri 7 dienas mus stebino, žavėjo, priėmė ir lepino. Sudie, nuostabioji Portugalija, keliautojų ir atradėjų šalie!