Tą dieną po pamokų Paulina Burzdikaitė, Laura Jaciunskaitė (8a kl.), Žilvinas Sinkevičius (9a kl.) ir anglų kalbos mokytoja Lilija Mikalauskaitė – Džiumajeva bei dailės mokytoja Ingrida Vaitkienė pradėjo savo kelionę į Ispaniją, kur vyko ketvirtasis projekto susitikimas.

Susitikimo tema buvo „Modernizmas arba Art Nouveau“, taigi prieš išvykdami turėjome integruotas anglų kalbos ir dailės pamokas, kurių metu susipažinome su šia meno kryptimi, paruošėme nedidelę prezentaciją apie Art Nouveau stilių  Lietuvoje, taip pat susipažinome su garsaus ispanų architekto Antoni Gaudi kūryba ir darbais…

Skrydis lėktuvu iš Vilniaus oro uosto truko apie 3,5 valandos, Barselonos oro uoste nusileidome jau temstant… Mus pasitiko maloniai šiltas vakaras ir… palmės augančios oro uoste teritorijoje… Dar gerą valandą keliavome automobiliu grožėdamiesi vakarėjančiais vaizdais ir tolumoje stūksančiais kalnais iki pasiekėme savo kelionės tikslą – Artes miestelį, kur prie mokyklos mūsų laukė ispanų mokinių šeimos, kuriose apsigyveno Paulina, Laura ir Žilvinas, o mokytojams teko pakeliauti dar pusvalandį iki kito artimiausio miesto Manresa, kur jos apsigyveno viešbutyje…

Sveika, Ispanija! Sveika, Katalonija!

Art Nouveau (Lithuania)

Ši diena mums buvo laisva nuo  projekto veiklų, nes dėl lėktuvų skrydžių tvarkaraščio atvykome vieną dieną ankščiau nei kiti projekto partneriai. Taigi, mokiniai Paulina, Laura ir Žilvinas kartu su ispanų mokinių šeimomis, pas kuriuos apsistojo, laiką leido prie jūros ir stebėjo futbolo, kuris yra labai populiarus Ispanijoje, varžybas, o mokytojos Lilija ir Ingrida laiką leido Manresoje tyrinėdamos ir besigrožėdamos jos senamiesčiu….

This slideshow requires JavaScript.

Ryte visi susirinkome Artes miestelio, besirandančio šalia Manresos, Institut Miquel Bosch i Hover mokykloje, kurios mokiniai ir mokytojai buvo šio susitikimo šeimininkai. Sužinojome, kad mokykla pavadinta vieno iš žymių vietinių mokytojų vardu, o joje mokosi apie 400 mokinių, 12 – 18 metų amžiaus.  Labai nuoširdžiai buvome sutikti mokyklos direktoriaus, mokinių ir mokytojų, džiaugėmės susitikę su jau pažįstamais iš ankstesnių projekto vizitų ispanų mokiniais ir mokytojais. Mokyklos foje apžiūrėjome suvenyrų, parsivežtų iš ankstesnių projekto susitikimų parodą, taip pat plakatus apie jau buvusius projekto susitikimus Lietuvoje, Italijoje ir Portugalijoje… Stebejome ispanų mokinių paruoštą koncertą ir buvome sužavėti katalonų liaudies šokių… Po to mokiniai, susitikimo dalyviai, susipažino vieni su kitais, pasiskirstė nedidelėmis daugiatautėmis grupelėmis ir gavo užduotis, kurias turėjo atlikti per likusias susitikimo dienas… Tada atvykę mokiniai pristatė darbus, atliktus kovo mėn. susitikimo Portugalijoje metu. Paulina ir Laura pristatė darbą „Navigacijos įrankiai“.

Pietavome mokyklos valgykloje, valgėme paellą, tradicinį ryžių patiekalą su vištiena, krevetėmis ir daržovėmis. Po pietų apžiūrėjome Artes miestelį, turintį 5000 gyventojų. Lankėme senovinę bažnyčią, pradėtą statyti 500 mūsų eros metais, dabar joje įsikūręs miesto istorijos muziejus. Ekskursijos gidas taip pat atkreipė mūsų dėmesį į gynybines miesto sienas, statytas 12 – 13 amžiuose…

This slideshow requires JavaScript.

Visą dieną praleidome Barselonoje. Pirmiausia aplankėme Sagrada Familia (Šv. Šeimynos bažnyčia), statomą bažnyčią Barselonoje, miesto simbolį ir garsiausią architekto Antoni Gaudi kūrinį. Tai viena iš originaliausių bažnyčių pasaulyje, fantastiškai įdomus statinys, pilnas erdvės, neįprastas kiek iš išorės, tiek viduje… Sudėtinga aprašyti La SagradaFamilia, ją reika pamatyti patiems… Sužinojome, kad ši bažnyčia statoma už žmonių aukojamus pinigus nuo 1882 metų, dar reikia pastatyti 10 bokštelių, planuojama statyti dar 20 metų… Tikrai nepaprastas ir nuostabus kūrinys…

Po pietų aplankėmė kitą A. Gaudi šedevrą – La Pedrera arba Casa Mila. Šis namas pastatytas 1905 – 1910 m. kaip jungtinis apartamentų ir biurų blokas. Iš pradžių vadintas Casa Mila, dabar labiau žinomas kaip La Pedrera (akmens skaldykla) dėl nelygaus pilko akmens fasado, vilnijančio aplink gatvės kampą ir sukeliančio bangų įspūdį, kuris paryškinamas meniškai kalto metalo balkonais. Lankydami šį pastatą užlipome ant stogo, nuo kurio atsivėrė įspūdingas Barselonos vaizdas, ir ant kurio it viduramžių riteriai stūkso spalvingi kaminai… Pastato palėpėje įrengtas Gaudi darbų muziejus – čia ekponuojami architekto eskizai ir maketai, parodyta, kaip gimdavo kūrinių idėjos…

This slideshow requires JavaScript.

Ryte mokiniai lankė įvairių dalykų pamokas mokykloje, o po to visi vykome į vietovę vadinamą Mon Sant Benet. Čia puikiai įrengtame mokymo centre mokinių, susitikimo dalyvių, laukė centro darbuotojos, kurios mokė juos įvairių veiklų, kaip, pvz., pasigaminti karštą šokoladą pagal senovinį katalonų receptą… O mokytojai tuo tarpu aplankė šalia esantį Sant Benet Monastery, kažkada priklausiusį katalonų dailininkui modernistui Ramon Casas. Sant Benet Monastery – buvęs benediktinų vienuolynas klęstejęs 14 amžiuje, o 20 – to amžiaus pradžioje prikeltas naujam gyvenimui katalonų architekto Josep Puig i Cadafalch. Šio vienuolyno pastato griuvėsius 19 a. pabaigoje, kaip šeimos nuosavybę, nusipirko katalonų dailininko modernisto Ramon Casas motina. Pastatas buvo rekonstruotas ir tapo šeimos vasaros rezidencija. Dabar jame randasi Ramon Casas muziejus. Išliko autentiškų to laikmečio šeimos baldų, indų, namų įrangos, bet labiausiai sužavėjo ekspozicija „Viena diena iš Ramon Casas gyvenimo“ ir neįprastas jos pateikimo būdas…

Po pietų visi vykome į Manresą, turinčią apie 50 000 gyventojų, žinomą kaip geografinis Katalonijos centras, išsidėsčiusią abiejuose Cardener upės krantuose. Tai miestas garsėjantis savo tekstilės, metalurgijos ir stiklo apdirbimo įmonėmis, taip pat turintis nuostabų senamiestį ir gausybę Art Nouveau stiliaus pastatų. Būtent kai kuriuos iš šių pastatų mums pristatė ir apie juos papasakojo ispanų mokiniai…

This slideshow requires JavaScript.

Ryte mokiniai, susitikimo dalyviai, mokykloje pradejo ruošti užduočių, gautų pirmą susitikimo dieną ir jau beveik atliktų, pristatymus. Vėliau visi patraukėme į miestelio meriją, kur labai nuoširdžiai buvome priimti miesto mero ir kitų atsakingų darbuotojų. Kiekvienai mokyklai, projekto partnerei, meras įteikė dovaną – Artes miesto globėjų Marijos ir Viktoro skulptūrėles. Tada pakeliui į mokyklą visi užsukome į miestelio turgų, tuomet kaip tik vyko dienos turgus (mercado), nusipirkome šviežių skanių trešnių ir abrikosų, absoliučiai besiskiarinčių savo skoniu ir išvaizda nuo parduodamų pas mus… Atsigaivinę vaisiais ir uogomis mokiniai baiginėjo savo pristatymus, o mokytojai tuo tarpu aptarė susitikimo rezultatus ir planavo sekantį projekto susitikimą Čekijos Respublikoje…

Vėliau visi vykome į pastatytą kalnuose Forn de la Calc meno centrą, kur mokėmės šokti tradicinius kataloniečių šokius ir daryti modernią keramiką…

This slideshow requires JavaScript.

Tą dieną vykome į Montserrat vienuolyną, švenčiausią Katalonijos vietą. Montserrat vienuolynas – Juodosios  Madonos buveinė. „Dantytasis kalnas“ (Montserrat), kuriame beveik kilometro aukštyje įsikūrę vienuoliai benediktinai, tarp katalonų garsėja kaip slapčiausių norų išsipildymo oazė. Vienuolyno siela laikoma Juodosios Madonos statulėlė, kuri dar 17 a. paskelbta šio krašto globėja… Pro autobuso langą skriejo kvapą gniaužiauntys kalnų ir siaurų vingiuotų kelių vaizdai… Atvykę, pirmiausia kopėme į Montserrat kalnus, žygis truko apie porą valandų…  Vėliau apėjome vienuolyno pastatų ansamblį, kurį sudaro renesansinė bazilika, gotikinis kiemelis bei dar keli pagalbiniai vienuolyno pastatai. Be abejo yra įrengti keli viešbučiai turistams ir suvenyrų parduotuvėlės…   Taip pat apsilankėme L‘Escolania de Montserrat choro mokykloje, įkurtoje 13 a. prie Montserrat vienuolyno. Tai mokykla –internatas, kurioje ugdomi 52 berniukai (9 – 14 metų amžiaus),  turintys gerą muzikinę klausą ir gražius balsus. Klausėmės šios mokyklos auklėtinių atliekamų giesmių per 13 valandos mišias pilnutėlėje turistų ir  lankytojų  Montserrat bazilikoje…

Šios dienos vakare vykome į Can Vilą, kur vyko atsisveikinimo vakaras. Čia susirinko Institut Miquel  Bosch i Hover mokytojai, mokiniai, jų tėvais ir svečiai, susitikimo dalyviai. Vaišinomės tipiška kataloniečių vakariene, dainavome karaokę, šokome… Buvo labai smagu, nenorėjome išsiskirti…

This slideshow requires JavaScript.

Ryte vėl vykome į Barseloną, lankėme Parc Guell (Guelio parkas), dar vieną genialaus architekto Antoni Gaudi suprojektuotą šedevrą. Į UNESCO pasaulio paveldą itrauktame parke žavi itin orginalių formų statiniai, skulptūros, Gaudi namas – muziejus ir nuo kalvos atsiverianti miesto panorama…   Įspūdingas įėjimas į parką, šalia jo stovintys „pasakų“ nameliai, lenkti suoliukai panoraminėje aikštelėje, bei žymiojo drakono – driežo statula pribloškia savo spalvingumu bei itin precižišku apipavidalinimu. Visus šiuos objektus dengia tūkstančiai mažyčių keramikinių plytelių, suderintų pagal spalvines gamas ir architekto pageidavimus… Nuostabą kelia ir masyvi kolonada, 86 greta viena kitos sumūrytos kolonos virš savęs laiko žavią apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria plati miesto panorama….

Pietų metu apsilankėme „tapas“ bare, kuriame mėgavomės „tapas“, ispaniškais užkandžiais, gaminamais iš jūros gėrybių, alyvuogių, jautienos, žuvies, ar bet ko, ką tik leidžia virėjo fantazija… Vėliau turėjome laisvo laiko, kurį leidome labai įvairiai: vieni patraukė į paplūdimį, kiti ėjo į Las Ramblas gatvę  nusipirkti suvenyrų ir lauktuvių namo, o dar kiti vaikštinėjo siauromis Gotikos kvartalo (Barri Gotic) gatvelėmis atrasdami vis kitas, kaip antai Barselonos katedra, lankytinas vietas…

Vakare visi susitikome Katalonijos aikštėje ir patraukėme mūsų laukusio autobuso link. Čia atsisveikinome su draugais iš Čekijos, Turkijos ir Kipro, dėl ankstyvų skrydžių apsistojusiais vienai nakčiai viešbutyje Barselonoje. Toliau autobusas vyko į Barselonos oro uostą, kur mes atsisveikinome su likusiais draugais iš Italijos ir Vokietijos, ir kartu su Portugalijos mokiniais ir mokytojais likome oro uoste laukti skrydžių į savo šalis… Atsisveikinti buvo sunku, per tas kelias susitikimo dienas visi susidraugavo ir pamilome tą nuostabią šalį Ispaniją… Kataloniją…. Barseloną… ir nuoširdžiuosius mūsų draugus – ispanus…

This slideshow requires JavaScript.

Lėktuvas iš Barselonos nusileido Vilniaus oro uoste 3 val. ryto, oro temperatūra lauke buvo tik +8C… Po karštos dienos Barselonoje pasirodė labai vėsu…

Lik sveika, saulėtoji Ispanija!  Sveika, Čekija!