Kelionė,  į kurią vyko mokinės Kristina Marcinonytė (10a kl.), Eimantė Arbutavičiūtė (9 kl.) ir anglų kalbos  mokytojos Jurgita Arbutavičienė ir Lilija Mikalauskaitė – Džiumajeva prasidėjo anksti ryte: 5.00 val. išvykome į Vilnių, iš ten autobusu į Rygos oro uostą, kur susitikome su projekto partneriais iš Latvijos Lubanos vidurinės mokyklos, ir toliau į Vokietiją jau vykome kartu. Susitikimas vyko Marijos gimnazijoje Bocholto mieste Šiaurės Reino – Vestfalijos žemėje. Vokietija mus pasitiko žaliuojančiais laukais ir medžiais, vaismedžių ir gėlių žiedais…

Bocholtas – miestas Šiaurės Reino – Vestfalijos žemėje besirandantis 4 km nuo sienos su Nyderlandais. Tai senas miestas, pirmą kartą paminėtas 779 metais, klestėjęs 15 amžiuje. Tai pramonės miestas, turintis 75 000 gyventojų. 19 ir 20 amžiuose jame ypač klestėjo tekstilės gamyba, dabar taip pat yra išlikusios kelios tekstilės įmonės, tačiau didžiausia miesto gyventojų dalis dirba Gigaset ir Siemens įmonėse. Bocholtas – dviratininkų miestas, vienam miesto gyventojui tenka daugiau nei vienas dviratis, o pačiame mieste įrengta 200 km dviračių takų… Įdomus pastebėjimas: vokišką žodį „fahrrad“ reiškiantį „dviratį“ išrado Bocholto gyventojas Otto Sarrazin…

This slideshow requires JavaScript.

Bocholto Marijos gimnazija, ilgą laiką buvusi katalikiška mokykla mergaitėms, kaip bendra mokykla mergaitėms ir berniukams, pradėjo savo veiklą 1980 – isiais metais. Dabar šią mokyklą lanko tūkstantis 10 – 18 metų gimnazistų, kurių didžiuma atkanka į pamokas dviračiais. Gimnazijoje dirba 60 mokytojų, dalis kurių taip pat nevengia pasinaudoti dviračiais kaip transporto priemone vykstant į darbą ir ne tik … Prie mokyklos ir visame mieste daug puikiai įrengtų aikštelių dviračiams palikti…

Pamokos Marijos gimnazijoje prasideda 8.00 val. Mokiniai svečiai kartu su vokiečių mokiniais aplankė keletą pamokų, išgirdo kaip skamba vokiečių kalba, išmoko keletą frazių, kaip antai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, pasakyti savo vardą vokiškai… Svečius taip pat pasveikino mokyklos direktorius ponas Wilfried Fluchter. Po to mokyklos foje ruošėme įvykusių projekto susitikimų ir atliktų veiklų parodą, kurią aplankė Bocholto miesto meras ponas Peter Nebelo. Buvo malonu, sužinoti, jog p. Nebelo yra lankęsis Lietuvoje, kaip pats sakė, keletą kartų atostogavęs Palangoje ir Neringoje, ir mūsų paruoštame stende iš karto atpažinęs šių vietovių vaizdus. Po pietų modernioje naujoje miesto rotušėje, pastatytoje Aa upės saloje, visos mokyklos, projekto dalyvės, pristatė projekto susitikimus ir atliktas veiklas.

Tačiau Bocholto gyventojai pagrįstai didžiuojasi istorine senąja rotuše stūksančia pačiame miesto centre –  seniausiu miesto pastatu skaičiuojančiu 775 metus, pastatytu Nyderlandų Renesanso stiliumi ir laikomu viena iš gražiausių miesto rotušių Vokietijoje…

Šios dienos vakarą mokiniai leido šeimose, o mokytojai susirinko mokykloje puikiai įrengtame namų ekonomikos kabinete, kuriame gamino, ragavo ir skanavo užkandžius, pagrindinius patiekalus ir desertus iš 10 šalių. Mokytojų Jurgitos ir Lilijos paruošti įdaryti tunu kiaušiniai, kaip ir vokiečių desertas su šviežiomis pavasarinėmis braškėmis, portugalų troškinta žuvis ar turkų ryžių ir lęšių sriuba turėjo didelį pasisekimą…

This slideshow requires JavaScript.

Rytą pradėjome lankydami Bocholto tekstilės muziejaus ekspoziciją. Sužinojome, jog tekstilės muziejus įkurtas buvusiame tekstilės fabriko pastate 1989 metais. Muziejus įdomus tuo, jog jame pristatoma tekstilės pramonės istorija Bocholto mieste nuo jos pradžios šiame regione iki 1960 – jų… Muziejuje eksponuojama vis dar veikianti tekstilės pramonės 1900 – jų metų įranga, rodoma kaip dirbo  ir gyveno to meto vietiniai tekstilės pramonės darbininkai, galima pamatyti gausybę įvairių medžiagų pavyzdžių, sužinoti kaip tos medžiagos buvo kuriamos… Taip pat muziejuje vedami įvairūs edukaciniai užsiėmimai, ir mes nekantriai laukėme mums siūlomo. Kartu su muziejaus darbuotoju, istoriku Dr. Martin Schmidt turėjome praktinį tekstilės dizaino užsiėmimą. Pradžioje kalbėjomės apie madą, daug sužinojome apie įvairias mados kryptis. Apžiūrinėdami įvairių epochų drabužius iš muziejaus kolekcijos, pamatėme kaip ir kas keitėsi drabužiuose ir  jų siuvimo tendencijose. Galiausiai mokiniai ir mokytojai kūrė tekstilės koliažus, skirtus 2014 metų mados tendencijoms, ir pristatė juos. O linksmiausia užsiėmimo dalis buvo defile skambant įvairaus laikmečio muzikai ir dėvint tų laikų drabužius iš muziejaus kolekcijos…

Po pietų turėjome šokių pamoką: mokėmės šokti keletą populiarių vokiečių jaunimo tarpe disko šokių ir taip pat Gangham stiliaus šokį. Pavakary pristatėme projekto parodą ir nuveiktas veiklas Bocholto miesto tarptautinių ryšių ir susigiminiavusių miestų komisijos nariams.

This slideshow requires JavaScript.

Šią dieną turėjome galimybę pakeliauti po kaimyninę Olandiją, aplankyti Amsterdamą. Kartu vyko ir vokiečių mokiniai, pas kuriuos apsigyveno atvykę į projekto susitikimą mokiniai. Ši diena buvo išeiginė diena Vokietijoje, buvo švenčiama „Christi Himmelfahrt“ (Ascencion of Christ on Heaven) arba liaudiškai Tėvo diena, taigi nemažai vokiečių šeimų, kaip ir mes, patraukė papramogauti į Olandiją, juolab, kad tai visai nesidėtinga – Olandija vos už 4 km nuo Bocholto miesto…

Amsterdame lankėme Rijks muziejų, kurio pavadinimas išvertus į lietuvių kalbą, reiškia Valstybės muziejus. Rijks muziejus egzistuoja jau daugiau nei du šimtus metų ir šiandien yra įtrauktas į garsiausių pasaulio muziejų sąrašą. Po 10 metų restauracijos darbų Rijks muziejus vėl atvėrė savo  duris lankytojams 2013 metų balandį. Šiame muziejuje sukaupta Nyderlandų „aukso amžiaus“ meno kolekcija. Čia galima išvysti Halso, Rembrandto, van Dyck, Vermeer ir kitų žymių olandų menininkų darbų, taip pat porceliano dirbinių kolekciją. Bene žymiausias muziejaus eksponatas – Rembrandto kūrinys „Nakties sargyba“.

Po ekskursijos Rijks muziejuje turėjome laisvo laiko pasivaikščiojimui po Amsterdamą. Taigi, vieni patraukė į Dam  aikštę, kiti nusprendė paplaukioti laiveliu Amsterdamo kanalais, o treti ėjo pasivaikščioti palei kanalus užsukdami į Gėlių turgų, įsikūrusį prie vieno seniausių kanalų – Singel. Čia buvo puiki galimybė įsigyti tulpių svogūnėlių ir parsivežti namo, kaip gyvą suvenyrą, kuris primins Amsterdamo grožį…

This slideshow requires JavaScript.

Vėsų, vėjuotą, bet saulėtą rytą atvykome į Diuseldorfą. Diuseldorfas yra daug kultūros įžymybių ir smagių pramogų lankytojams siūlantis Vokietijos miestas. Įsikūręs prie Reino, vietoje kurioje į jį įteka Diuselio upelis, Diuseldorfas yra Šiaurės Reino – Vestfalijos žemės sostinė. Nors jis išaugo iš 8 – ąjį šimtmetį čia įsikūrusio žembirbių ir žvejų kaimo, dabar šis miestas yra vienas iš aktyviausių Vokietijos ekonomikos centrų.

Kaip ir kituose Europos miestuose, senamiestis (arba Altstadt) yra Diuseldorfo širdis, tačiau mus kelias vedė į kitą ne mažiau žymų rajoną –  Medienhafen, kažkada buvusį seną apleistą uostą prie Reino, o dabar šiuolaikišką modernų verslo rajoną. Klausėmės gidės pasakojimo, gerėjomės modernių technologijų architektūrą, įskaitant ir Frank Gehry darbus. Galiausiai pasikėlėme į Reino bokštą, kuriame iš 172 m aukščio grožėjomes atsiveriančia panorama…

Toliau kelionę tęsėme į Kelną.  Netoli šio miesto pajutome ką reiškia užstrigti transporto kamštyje – valandą laiko mūsų autobusas labai lėtai galėjo judėti tik į priekį, todėl laiko liko tik pasigrožėti nuostabiąja Kelno katedra, aplankyti ją, nusifotografuoti šalia…

Vakare „Buena Vista“ užeigoje vyko atsisveikinimo vakaras.

This slideshow requires JavaScript.

… ir vėl saulėtas ir vėsus rytas, tik šį kartą Miunsteryje, Šiaurės Reino – Vestfalijos žemės mieste turinčiame apie 50 tūkst. studentų. Čia mūsų laukė dviejų valandų ekskursija po istorinį Miunsterio centrą, kuriuo garsėja šis miestas. Taip pat jis yra vadinamas Vestfalijos regiono kultūros sostine. Mieste įsikūrusios kelios aukštosios mokyklos ir Miunsterio universitetas. Idiliškos aikštės, šiuolaikiškas miesto gyvenimas, žaliosios oazės… Kad miesto gyvenimas čia verda, įrodo mėgstamiausia Miunsterio gyventojų susisiekimo priemonė – dviratis: 100 000 žmonių kiekvieną dieną mina pedalus po visą miestą, o kiekvienam gyventojui tenka lygiai po du dviračius… Miunsteris iki šiol yra laikomas miestu, kuriame gyva istorija – namai, bažnyčios ir aikštės restauruotame senamiestyje mena šimtamečius įvykius ir kuria svajingą istorinę atmosferą. Ji ypač gerai juntama Miunsterio centre, pavyzdžiui, prie aikštės Principalmarkt. Greta esanti gatvė Salzsrasse, seniausia Miunsterio prekybinė gatvė, su istorinėmis ir kultūrinėmis įžymybėmis kviečia pasižvalgyti ir atsikvėpti – pasigrožėti Dominikonų ir Šv. Klemenso bažnyčiomis, šv. Pauliaus katedra bei Uberwasserkirche bažnyčia, apie kurią spiečiasi ko gero seniausias Miunsteris…

This slideshow requires JavaScript.

Kelionė namo prasidėjo labai anksti – 4 val. ryto kartu su partneriais iš Latvijos išvykome į Weeze oro uostą. Iš čia skridome į Rygą, kur atsisveikinome su latvių mokiniais ir mokytojomis, ir toliau autobusu keliavome į Vilnių, kur mus pasitiko Eimantės tėtis. Dar po poros valandų pasiekėme namus… Sunku buvo atsisveikinti ir mokiniams ir mokytojams, juk tai buvo paskutinis projekto susitikimas, tačiau ir mokinės ir mokytojos jaučiasi praturtėjusios, įgyjusios naujų draugų ir pažinčių, naujos neįkainuojamos patirties, patyrusios fantastiškų įspūdžių…